Taikant šią terapiją neįgaliesiems ar anksčiau minėtomis ligomis sergantiems vaikams ir suaugusiems, pastebimas teigiamas poveikis[1]:

Fizinėje srityje:

•       gerėja pusiausvyra (Kai žirgas juda, raitelis privalo nuolat išlaikyti pusiausvyrą, todėl jo raumenys įsitempia. Trimačiai žirgo judesiai priverčia raitelį įtempti posturalinius raumenis, ką sunku išgauti kitomis kineziterapijos priemonėmis);

• stiprėja raumenys (Jodinėjant ant žirgo, aktyviai funkcionuoja visos raitelio kūno raumenų grupės. Nors jojimas reikalauja iš žmogaus daug fizinių pastangų, tačiau pastebima, kad daugeliui – tai malonumas, ir todėl atsiranda galimybė ilginti užsiėmimo laiką);
• lavėja koordinacija ir judesių planavimas; aktyviai funkcionuoja spastiški raumenys (sėdint ant žirgo, įtempiami šlaunų adduktoriai (pritraukiamieji raumenys). Ligoniai, turintys padidėjusį apatinių galūnių raumenų tonusą, pradžioje jodinėja ant siauro žirgo (siaura nugara), palaipsniui pereidami prie platesnio. Jojimas su balnakilpėmis (žemai nuleistu kulnu) padeda įtempti achilo sausgyslės ir blauzdos raumenis. Raitelis, išlaikydamas tiesią kūno padėtį judant žirgui, turi įtempti pilvo ir nugaros raumenis. Viršutinių galūnių raumenys aktyviai funkcionuoja kai pacientas savarankiškai vadelioja žirgą);
• mažėja raumenų įtampa (spastiškumas) (ritmiški žirgo judesiai, skleidžiama šiluma silpnina raitelio raumenų spastiškumą. Sėdėjimas raitomis mažina viršutinių galūnių tiesiamųjų raumenų tonusą);
• didėja judesių amplitudė sąnariuose (mažėjant kūno raumenų tonusui, judesių amplitudė sąnariuose didėja, judesiai tampa plastiškesni);
• mažėja patologinių judesių modeliai (normalizuojantis raumenų tonusui ir didėjant judesių amplitudei sąnariuose, slopinami patologiniai judesiai);
• gerėja kvėpavimo ir kraujotakos sistemų funkcijos;
• jutimų (sensorikos) integracija (jodinėjant visi jutimai (taktiliniai, proprioreceptiniai, sensoriniai ir kt.) veikia kartu).